Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – viena labiausiai lytiškai plintančių infekcijų, nurodo Pasaulio sveikatos organizacija. ŽPV turi apie 200 tipų, iš kurių daugiau kaip 40 yra perduodami lytinių santykių metu. Nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar gyvenimo būdo, virusas bent kartą gyvenime pasireiškia 4 žmonėms iš 5. Per du metus 91 proc. ŽPV infekcijų išnyksta visai, tačiau svarbu nepamiršti, kad ŽPV gali lemti lytinių organų karpų, gerklų papilomatozės atsiradimą, sukelti ikivėžinius ir vėžinius susirgimus. „Klinika Baltija“ akušerė ginekologė Jūratė Graželienė sako, kad nors pastaraisiais metais apie šią infekciją ir jos sukeliamas komplikacijas diskutuojama itin aktyviai, didelė dalis visuomenės nežino, kad šios infekcijos pasekmių galima išvengti ne tik atsakingai planuojant savo lytinį elgesį, bet ir pasiskiepijus.
Viruso plitimas – ne tik per lytinį kontaktą
Pagrindinis ŽPV viruso plitimo kelias – tiesioginio lytinio kontakto metu, įskaitant vaginalinį, analinį ir oralinį seksą.
Nemaža dalis žmonių turi ŽPV ir to nežino, o tai reiškia, kad vis tiek galime užsikrėsti net mūsų partneris neturi jokių simptomų. Todėl gydytoja ginekologė J. Graželienė sako, kad virusui atsirasti palankias sąlygas nemaža dalimi sukeliame mes patys nedėmesingai organizuodami savo lytinį gyvenimą. Anot jos, ŽPV rizikos veiksniai dažniausiai yra ankstyva lytinių santykių pradžia, didesnė lytinių partnerių kaita, didelės rizikos lytinė elgsena ir netinkama higiena.
Virusas, sukeliantis ŽPV infekciją, perduodamas per kontaktą su oda, todėl lytiniai santykiai nėra būtini, kad būtų galima užsikrėsti. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad faktas, jog turite vieną partnerį, nebūtinai apsaugos jus nuo užsikrėtimo šiuo virusu. „Dažnai sulaukiu moterų klausimo apie tai, ar santykiai su vienu partneriu gali apsaugoti nuo užsikrėtimo ŽPV. Deja, praktika rodo, kad pastovaus partnerio buvimas nebūtinai apsaugos nuo ŽPV. Užsikrėsti galima per odą – artimai kontaktuojant su užsikrėtusio asmens lytiniais organais. Virusai gali patekti per odos ar gleivinės mikrotraumas. ŽPV lengviau įsiskverbia į odą, jei ji yra sausa, jos kraujotaka sutrikusi, gausiai prakaituojama. Barjerinė kontracepcija, tarkime, prezervatyvai, nuo ŽPV apsaugo, palyginus, ne itin patikimai – iki 60 proc. tikimybės. Užsikrėtimas ŽPV virusu galimas net ir gimdymo metu“, – priežastis vardija ginekologė J. Graželienė.
Nuo nepastebimų simptomų iki gimdos kaklelio vėžio
Dažnu atveju ŽPV nesukelia jokių simptomų. Dauguma virusą turinčių vyrų ar moterų to nežino, tačiau kartais virusas gali sukelti neskausmingas ataugas, karpas ar gumbus aplink makštį, varpą ar išangę (lyties organų karpos). Kai ŽPV infekcija išlieka organizme (persistuoja) ir jei laiku nerandami ligos požymiai, gali atsirasti didelio laipsnio gimdos kaklelio pokyčiai ar gimdos kaklelio vėžys.
Infekcijos inkubacijos laikotarpis vidutiniškai tęsiasi nuo 1 iki 8 mėnesių. 2/3 pacientų, turėjusių tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais asmenims, pasireiškia klinikinių ŽPV simptomų, pvz. karpų.
ŽPV infekcija atsispindi citologiniuose gimdos kaklelio pokyčiuose. Ginekologė J. Graželienė sako, kad pastaraisiais metais ypač didelis dėmesys skiriamas tiems rizikos veiksniams, kurie skatina infekcijos išlikimą. Įrodyta, kad viruso išlikimas susijęs su vyresniu amžiumi. ŽPV paplitimas su amžiumi mažėja, tačiau išliekamumas su amžiumi didėja. Vyresnėms nei 30 metų moterims rizika užsikrėsti ŽPV ženkliai sumažėja. Didelės rizikos ŽPV tipai dažniau randami jaunesnėms moterims, mažos rizikos ŽPV retai sukelia ryškius citologinius kaklelio pokyčius, tuo tarpu užsikrėtus net ir vienu didelės rizikos ŽPV tipu, net pusei moterų randama įvairių citologinių pokyčių. „Didelės rizikos 16 ir 18 ŽPV tipai gali sukelti gimdos kaklelio, išangės, varpos ar burnos ir ryklės vėžį ir ankstyvąsias jų stadijas. Mažos rizikos 6 ir 11 ŽPV tipai sukelia gerklų papilomatozę ir lytinių organų karpas“, – sako medikė.
Visuomenės edukavimas, vakcinos ir profilaktiniai tyrimai
Kaip ir daugelių ligų atveju, ŽPV infekcijos stabdymui ar greitam diagnozavimui svarbi ginekologinių apžiūrų profilaktika, gerai organizuota gimdos kaklelio vėžio patikros programa, vakcinacija nuo didelės rizikos ŽPV infekcijos, visuomenės edukavimas saugaus lytinio elgesio tematika.
Keturvalentė ir devynvalentė vakcinos nuo viruso suteikia ilgalaikę daugiau nei 95 proc. apsaugą nuo anogenitalinių karpų. Vakcina apsaugo ir nuo ligų, sukeltų 16 ir 18 ŽPV tipų, atsakingų už 73 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų Europoje. Sukuriama 90–95 proc. apsauga nuo gimdos kaklelio ikivėžinių būklių.
Gydytojos J. Graželienės teigimu, vakcinos saugios – nuo 9 metų galima skiepyti berniukus ir mergaites. Skiepijimas veiksmingiausias iki kontakto su ŽPV užsikrėtusiu žmogumi ir lytinio gyvenimo pradžios.
„Vyresnės nei 26 metų moterys skiepijamos gydytojo ir pacientės sutarimu. Skiepų nauda įrodyta ir moterims, gyvenančioms lytinį gyvenimą, nustačius ŽPV, esant patologiniam gimdos kaklelio citologiniam tepinėliui, esant genitalijų karpoms, imunodeficitinėms būklėms. ŽPV gydymui karpų atveju ir gimdos kalelio pokyčių gijimui naudojamas makšties gelis „Papilocare“ ir „Cerviron“ žvakutės. Šie preparatai naudojami tiek profilaktikai tiek gydymui“, – praktiniais patarimais dalijasi ginekologė J. Graželienė.